Muzas
Kai tu nematei aš iškvepinau tavo pagalvę, kad grįžęs ir kritęs į lovą po darbų, jaustum, kad aš šalia.
Pati atsimenu tavo kvapą. Ir, jei tik kur pradvelkia juo, pradedu dairytis ar tavęs nėra šalia.
Pirštais tyrinėjau tavo veidą, kad jei kartais apakčiau rankomis galėčiau atkurti prisiminimą.
Sakiau tau, kad myliu ir, kad tu man vienintelis. Nemelavau, tik nesuprask klaidingai. Myliu, tai aš tą kuris mano galvoj, o ne tą kuriuo tapai vėliau.
Apsirikau. Įsimylėjau iliuziją. Bet pagalvojus gal taip geriau. Radau tobulą savo galvoj.





